Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (nauja redakcija) šiandien kaip niekad aktualus siekiant užtikrinti ES ekonomikos atkūrimą ir jos konkurencingumą. Siūlomos veiksmingesnės kovos su pavėluotais mokėjimais priemonės padės užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių funkcionavimą ir palengvins jų „išgyvenimą“ šiuo nelengvu krizės laikotarpiu. Be to, šiuo dokumentu įgyvendinama iniciatyva „Small Business Act“ bei Europos ekonomikos atkūrimo planas.

Pavėluoti mokėjimai turi neigiamą įtaką ES ekonomikai, jos plėtrai ir geresniam vidaus rinkos funkcionavimui. Ne išimtis ir Lietuva - 2009 m. pabaigoje, Lietuvos valstybės ir savivaldybių pavėluoti mokėjimai buvo 421,6 mln. Lt (122 mln. EUR).

Kalbant apie konkrečias pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius formuluotes ir valstybių narių pasiūlymus, norėčiau trumpai pateikti Lietuvos požiūrį: 

•  pritarti Pirmininkaujančios valstybės pasiūlymui išieškojimo išlaidų kompensacijos sumas diferencijuoti, atsižvelgiant į skolos dydį ir jas nustatyti tokias: – išieškojimo išlaidų kompensacijos suma 40 EUR, jeigu skola mažesnė negu 1000 EUR; – išieškojimo išlaidų kompensacijos suma 70 EUR, jeigu skola 1000 – 10 000 EUR; – išieškojimo išlaidų kompensacijos suma 200 EUR, jeigu skola 10 000 – 100 000 EUR; – išieškojimo išlaidų kompensacijos suma 1000 EUR, jeigu skola 100 000 EUR arba didesnė;
• pritarti Nyderlandų pasiūlymui ir nustatyti 2% (vietoj 5%) mokėtinos sumos, bet ne mažiau kaip 100 EUR ir ne daugiau kaip 50 000 EUR, dydžio kompensaciją;
• Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius buvo įvardintas kaip Europos ekonomikos atkūrimo plano administracinės naštos mažinimo ir verslininkystės skatinimo įgyvendinimo instrumentas,  pritarti Europos Komisijos siūlomam 12 mėn. direktyvos įgyvendinimo terminui.

 Prie šio svarbaus vidaus rinkos funkcionavimo gerinimo instrumento įgyvendinimo prisidėjo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkas p. M. Harbour ir p. B. Weiler, paskatinę ir valstybių narių atstovų diskusijas.

TPP frakcija Seime susirūpinusi eismo saugumo padidinimu Lietuvos keliuose. Pasak frakcijos nario, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio, Seimo pavasario sesijoje ketinama teikti teisės aktų pataisas, kuriomis būtų nustatyta (grąžinta anksčiau galiojusi) tvarka, kai Kelių eismo taisykles kelis kartus per metus pažeidęs asmuo, ir dėl to surinkęs atitinkamą baudos balų skaičių, netektų teisės vairuoti transporto priemones. Tokią tvarką siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad pasitaiko atvejų, kai asmenys už Kelių eismo taisyklių pažeidimus per metus nubaudžiami dešimtis kartų, tačiau išvadų nepadaro, toliau dalyvauja eisme, kelia pavojų aplinkiniams ir sau.

Be to, nagrinėjama galimybė ir tikslingumas įdiegti naujovę, kuri sėkmingai taikoma kaimyninėje Latvijoje. Jos esmė būtų tokia: asociacija „Transeksta“ yra sukūrusi transporto priemonių techninės apžiūros informacinę sistemą, kuri šiuo metu sujungta su kelių transporto priemonių registru (su Regitra), Valstybine kelių transporto inspekcija. Su šia sistema dirba ir visos techninių apžiūrų įmonės tame tarpe ir Tuvlita. Svarstoma apie tikslingumą nustatyti, kad ši sistema sąveikautų su Eismo priežiūros tarnybos informacine sistema ir asmuo, turintis bet kokių administracinių baudų ir jų nesumokėjęs negalėtų praeiti techninės apžiūros.