Nepriimtas Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektas Nr.XIP-367(3). Už siūlymą Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą pratęsti iki 2012 m. liepos 1 d. balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 29, susilaikė 24.

Sulaukęs “Veido” periodikos leidyklos kvietimo dalyvauti apvaliojo stalo diskusijoje “Lietuva – jūrų valstybė”, susimąsčiau apie jos temas: kokius pranašumus duoda  buvimas „jūrine valstybe“? Ką lietuviui reiškia jūra – politine, ekonomine, socialine,  aplinkosaugine, kultūrine, dvasine prasme? Ar reikia stiprinti jūrinę savimonę? Prisiminęs, jog Klaipėdos krašto verslininkai neabejoja, kad atsigaunant ekonomikai būtent šis regionas dėl savo išskirtinumo po ekonominės krizės atsigaus pirmasis, nusprendžiau jums pristatyti pagrindinius Šiaurinio- Rytinio Baltijos regiono uostus bei Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto reikšmę mūsų šalies vystymuisi.

1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos Klaipėdos uostas tapo vieninteliu Lietuvos uostu. Tai  labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas,  svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų.
Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija

2002 m. lapkričio 12 d. LR Seimo nutarimu patvirtintoje “Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje” (Nr. IX-1187) kaip viena iš stiprybių išskiriama:
“Lietuvos geografinė padėtis palanki tranzitui, šalies teritoriją kerta du pripažinti žemyninės svarbos transporto koridoriai. Tranzito plėtrai svarbią reikšmę turi tai, kad Lietuva yra jūrinė valstybė su neužšąlančiu Klaipėdos jūrų uostu, turinčiu modernų konteinerių terminalą. ”

2005 m. birželio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtinta „Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija“ išskiria tokias grėsmes:

“16.18. Klaipėdos jūrų uoste nepakankamos konteinerių terminalų galimybės (negalima priimti 3–4 kartos konteinerių vežimo laivų);
16.19. Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gylis mažesnis nei konkuruojančiuose uostuose;
16.20. nepakankamai veiksminga Klaipėdos jūrų uosto ir Lietuvos geležinkelių tinklo sąveika, nepakankamai išplėstas geležinkelių tinklas uoste;
16.21. nepakankamai išvystyti privažiuojamieji automobilių keliai į Klaipėdos jūrų uostą;
16.22. netobula Klaipėdos jūrų uosto informacinė sistema;
16.23. nepakankamai subalansuota Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros plėtra, todėl investicijos naudojamos neefektyviai;”

Šios Strategijos vienu iš 2  prioritetų Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros nacionalinių interesų srityje yra: “…vakarų–rytų transporto ašies modernizavimas ir plėtra, darnus jos įkomponavimas per Baltijos jūroje numatomus plėsti jūrų greitkelius į Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES valstybių transeuropinius tinklus. Lietuvos transporto ir ekonomikos strateginius interesus labiausiai atitiktų Baltijos jūroje šiaurės–pietų kryptimi formuojami jūrų greitkeliai”.

Baltijos jūros Rytinės – Šiaurės rytinės pakrantės uostai
Rusijos Kaliningrado, Sankt Peterburgo, Ust-Luga  uostai
Perspektyviausias ir tapsiantis didžiausiu konkurentu ne tik Klaipėdos, bet ir visos Rytinės – šiaurinės Baltijos jūros pakrantės uostams yra Ust-Luga uostas, statomas Suomijos įlankos Lugos įlankoje kaip universalus uostas, galintis priimti daugiau nei 20 kategorijų krovinių. Šiuo metu jau atidaryti 4 terminalai ir vienas 3,7 km pločio laivų kanalas (iki 2010 m.  bus atidarytas antrasis), jo pajėgumas yra iki 120 mln. t krovinių per metus (plg. Klaipėdos uosto – iki 40 mln. t). Uostas geležinkeliais ir automagistrale sujungtas su pagrindinėmis transporto arterijomis ir kroviniai gali keliauti aplenkdami  judrias Sant Peterburgo apylinkes. UST-Luga neabejotinai užima pirmaujančias vietas ir taps konkurencingiausiu šio Baltijos jūros regiono uostu,  nes:

• jis įsikūręs prie pat Rusijos – ES sienos;
• jis inkorporuotas į milžiniškas investicijas pritraukusio “YUg-2″ projektą;
• jis užšąla tik 40 d. per metus;
• jis – intermodalinis uostas;
• jo terminalai įrengti pritaikant moderniausias technologijas, todėl uosto infrastruktūra ypač aukšto lygio. Nacionalinės Konteinerių kompanijos  2007m. pradėtas statyti krovinių terminalas bus didžiausias Rusijoje, Baltijos šalyse ir NVS;
• greta jo numatyta įkurti daugiau nei 34 tūkst. gyventojų, todėl sparčiai vystoma ne tik pramoniniai/ ekonominiai, bet ir gyvenamųjų kvartalų, rekreaciai ir turizmui skirti projektai.

Suomijos Hamina, Hanko, Helsinkio, Kemi, Kotka, Naantali, Oulu, Rauma, Turku, Vaasa uostai
Didžiausi uostai:
Kotka – pajėgumas-  iki 4 mln t per metus;
Helsinkis,   per kurį vyksta 1/3 visos Suomijos užsienio prekybos. jo pajėgumas  apie 11 mln. t per metus.

Estijos Talino uostas

Kaip ir Klaipėdos uostas, Talino uostas neužšąla ištisus metus, Uosto kanalo gylis – 14, uosto gylis – 18 m. Uosto veikla:  29 mln.t krovinių 2008 m. (71% iš jų – skystieji kroviniai, plg. Klaipėdos uoste – 36,7 %, 2008 m.)

Latvijos Rygos, Ventspilio uostai

Rygos uosto pajėgumas – iki 45 mln.t per metus. uosto veikla: 2008 m. – 29 mln. t. krovinių, iš jų  66% – sausų krovinių, plg. Klaipėdos uoste – 32,0%, 2008 m.).

Pasaulinės ekonominės krizės poveikis Klaipėdos uostui ir kaimyniniams uostams
Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų 2009 m. I ketv krovos rezultatai
(pokytis lyginant su 2008 m. I ketv.)

• Sankt Peterburgas  -23,5%
• Talinas +3,8%
• Ventspilis -0,6%
• Ryga     +3,05
• Klaipėda -18,0%
• Kaliningradas – duomenų nepateikia

Sankt Peterburgo uoste nežymiai naftos produktų krova padidėjo (+5,0%). Bet konteinerių perkrovimai ženkliai sumažėjo (-38,1%).
Per 2009 m. sausį-birželį į Talino uostą įplaukė 1282 krovininiai laivai- 131 laivu daugiau nei 2008 m. I ketv.; apsilankė 1% daugiau keleivių.
Per 2009 m. sausį-birželį Rygos uoste apsilankė net 60,2% daugiau keleivių. Prasidėjus kruizinių laivų sezonui,  Rygos uoste apsilankė 50,8 tūkst. turistų, t. y. 2 kartus daugiau nei pernai.
Tuo tarpu Klaipėdoje per I š.m. ketvirtį apsilankė 119,6 tūkst. keleivių, t. y. -0,3% mažiau nei 2008-ųjų m. I ketv. Tačiau per pirmuosius du 2009 metų kruizinio sezono mėnesius sulaukėme 14,9 tūkst. kruizinių keleivių  1/5 daugiau nei pernai metų atitinkamu laikotarpiu.

( Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijos pateikiama naujausia statistika)