Konstitucija – tai pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume ir yra pagrindinis aktas,
-kuris riboja valdžios galias (5 straipsnis);
-kuriuo remdamasis kiekvienas gali ginti savo teises (6 straipsnis);
- ir kuriam priešingas bet koks įstatymas ar kitas aktas yra negaliojantis (7 straipsnis).

Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir LR Seimo statutas.

LR Konstitucija

LR Seimo Statutas

Pagal LR Konstitucijos 68 str., įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (LR Konstitucijos 67 str.).
Pagal LR Konstitucijos 70 str., Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.

Naujausi Seimo priimti dokumentai